Pagalbos moterims linija 8 800 66366 emocinė parama telefonu kasdien, visą parąpagalba@moteriai.lt

KAROLINA VAIKŠNORAITĖ. GYVENKIME, KAD GALĖTUME DALINTIS

Įsijungus televizorių, radiją ar socialinį tinklalapį, girdime ir matome išties daug pranešimų, kuriuose nemažai pykčio, nesantaikos. Visuomenė susiskaldžiusi ir vienybės ne tiek jau daug. Džiugu, kai atsiranda savanorių, norinčių ir skiriančių laiko teikti paramą kenčiantiems. Apie tai ir kalbėsime su Kauno „Pagalbos moterims linijos“ vadove-psichologe Aušrine Krikščionaitiene, kuri organizuoja savanorišką veiklą teikti emocinę paramą.

Laba diena. Norėčiau Jūsų paklausti apie nevyriausybinę organizaciją „Moters pagalba moteriai“. Kiek laiko jau gyvuojate ir kaip kilo mintis sukurti šią organizaciją?

Laba diena (nusišypso). Organizacija „Moters pagalba moteriai“ įkurta prieš 10 metų moterų, kurios tuo metu išgyveno skyrybų krizę. Organizacija buvo įkurta tam, kad padėtume kitoms moterims įveikti įvairius iškylančius sunkumus, krizes. Taip atsirado pavadinimas „Moters pagalba moteriai“. Moterys norėjo paremti viena kitą sunkiais momentais.

Esu girdėjusi apie „Pagalbos moterims liniją“. Kodėl nusprendėte prisidėti ir prie šios veiklos?

Šią veiklą mums pasiūlė partneriai iš Klaipėdos. „Pagalbos moterims linijos“ įkūrėja Dalia Puidokienė pasiūlė prisidėti. Klaipėdoje savanoriai atsakinėdavo į skambučius vakarais, o mums pasiūlė linijos darbą pratęsti darbo metu. Mes 2007 metais organizavom savanorių mokymus bei pačios mokėmės teikti emocinę-psichologinę paramą. Tuomet aš buvau pačioje pirmoje grupėje.

Kokioms bėdoms užklupus merginos-moterys gali kreiptis pagalbos?

Moterys ir merginos rašo bei skambina dėl įvairių problemų. Dažniausiai tai būna sudėtingi tarpasmeniniai  santykiai. Pastebime, jog yra labai daug psichologinio smurto, kuris žeidžia, bet moterys jo neįvardina. Jaunos merginos kreipiasi, jei netenkina santykiai su draugu ir reikia priimti svarbų sprendimą: tęsti ar nutraukti santykius. Vyresnės moterys pasakoja, kad pragyvena daug metų šeimoje, aukojasi dėl vyro ir vaikų, santykiuose patiria daug įtampos. Kreipiasi dėl vaikų auklėjimo. Kreipiasi žmonės išgyvenantys netektis, skyrybas. Taip pat žmonės ir su psichine negalia, kai jiems sunku, jaučiasi nuvertinti ir vieniši. Ši linija tai vieta, kur žmonės gauna žmogišką ryšį. Žinoma, kartais žmonės tiesiog paskambina norėdami pažiūrėti, kokia  pagalba čia teikiama.

Skambučių sulaukiate daug… Kokios amžiaus grupės skambučių daugiausia sulaukiate?

Amžius iš tikrųjų įvairus. Seniau sulaukdavome nemažai vaikų skambučių, nes vaikams apskritai viskas labai įdomu (nusišypso). Tačiau dabar statistika keičiasi, skambinančių vaikų sulaukiame ne tiek jau daug. Skambina nemažai paauglių iš globos namų. Bet mūsų tikslinė grupė yra suaugusieji asmenys – moterys. Kai mes ruošiame savanorius prie pagalbos linijos, stengiamės, kad savanorių amžius būtų taip pat įvairus. Dažnai skambinantysis nori, kad paramą teikiantis asmuo būtų panašaus amžiaus. Todėl labai svarbu, kad savanoriai būtų kuo įvairesni.

Jūs turite nemažai veiklos: socialinė pagalba smurto šeimoje aukoms, kompleksinė pagalba motinai ir vaikui, pagalbos moterims linija ir dar daugelis kitų. Kaip viską suspėjate? Ar daug moterų dirba Jūsų komandoje?

Na, jei apskritai imant veiklą, tai dirbame trise. Direktorė Ernesta Butkuvienė organizuoja visą akivaizdinę veiklą vykstančią šiame centre. Aš daugiausiai dirbu su savanoriais, kurių yra apie 40. Jie aktyviai atsakinėja į laiškus ir skambučius. Kiekvienais metais mes ruošiame naują savanorių komandą. Pajėgumai galbūt ir nėra dideli, bet tikrai daug padarome.

Koks Jūsų kaip organizacijos požiūris į smurtą šeimoje?

Jau nuo pat organizacijos įkūrimo, kai pradėjome gilintis į problemas, pastebėjome, kad jos kyla dėl smurtinių santykių. Ši problema yra kompleksinė ir pakankamai sunkiai sprendžiama. Mūsų organizacijos nuomone, šioje problemoje svarbu visuomenėje vyraujančios nuostatos: kas yra vyriška, o kas moteriška. Kokie santykiai turėtų būti šeimoje: galios ir kontrolės ar pasitikėjimo ir bendradarbiavimo? Bandydamos spręsti šias problemas stengiamės suprasti kaip santykiai prasideda, vystosi, kaip santykiai šeimoje veikia vaikus. Kartais nelieka nieko kito, kaip skirtis, jei smurtiniai santykiai žaloja visą šeimą. Stengiamės eiti sąmoningumo keliu, kad kiekvienas asmuo prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus. Pačių žmonių pasirinkimas, kaip jiems būti šeimoje ir kokius santykius kurti. Smurtas šeimoje – sudėtinga problema, o kiekvienas atvejis individualus. Dažnai būna, kad moterys pragyvena visą gyvenimą smurtiniuose santykiuose ir tai jų pasirinkimas, kartais sąmoningas, o kartais ne. Kitos nusprendžia skirtis, tačiau dažnai pastebiu, kad dėl tokio sprendimo atsiranda nemaža vyro savižudybės rizika. Smurto aplinkoje daug, todėl svarbu jautriai spręsti šią problemą.

Vis dažniau kalbama, kad smurtaujančiu šeimoje dažnai tampa ne vyras, o moteris. Ar sulaukiate skambučių ir laiškų iš moterų, kurios pripažįsta pakeliančios ranką prieš savo antrąją pusę?

Taip, būna. Moterys taip pat yra agresyvios, tačiau visuomenė neleidžia moteriai rodyti agresijos ir dažnai moterys iššaukia agresiją savo vyrui. Visuomenėje vyrui priimtina atrodyti stipriam, griežčiau pasakyti, o moterys pasyviai agresyvios. Tačiau iš kitos pusės, nėra tokio žmogaus, kuris niekada nesupyktų ir nebūtų agresyvus. Tai neįmanoma. Klausimas, kaip mes reiškiame savo agresiją. Pagal statistiką vyrai padaro daugiau nusikaltimų, jie labiau linkę smurtauti. Dažniausiai poroje pakeliantis ranką – vyras. Tokie santykiai yra smurtiniai ir kuomet moterys žeminamos – vis tiek ateina valanda, kai jos sukyla. Visada randamas būdas, kaip jam atkeršyti. Tai abipusis ryšys, šis ratas tarsi užburtas, jį sustabdyti reikia sąmoningumo.

Šiais metais įgyvendinsite projektą „Pagalbos moterims linija: gyvenu, kad galėčiau dalintis“, kurį finansuoja Europos ekonominės erdvės finansinis mechanizmas. Kaip suprantate šį pavadinimą?

Šis projektas skirtas skatinti savanorystę. Toks pavadinimas buvo sugalvotas vienos mūsų savanorės. Mintis buvo tokia, kad moterys susirenka ir nori pasidalinti savo gyvenimu ir patirtimi, suprasti viena kitą. Pamenu, kai buvo mūsų organizacijos gimtadienis ir buvom apsirengusios marškinėliais ant kurių parašyta: „Gyvenu, kad galėčiau dalintis.“ Plaukėme laivu ir žmonės susidomėjo, kuo gi mes dalinamės (juokiasi). Čia toks provokuojantis  klausimas?.. Galima įvairiai suprasti, kuo mes dalinamės. Vienas supras, kad dalinamės kažkuo labai moterišku, pinigais, gal pyragu, o gal savo gyvenimu, emocijomis, jausmais, materialiai neišmatuojamais dalykais. Mums svarbu dalintis žmogiškumu ir pačia  savanorystės idėja.

Šiam projektui įgyvendinti reikalinga nemažai žmogiškųjų išteklių – savanorių. Kokiomis savybėmis jie turėtų pasižymėti?

Kiekvienais metais mes darome atranką, žiūrime ar žmogus geba teikti emocinę paramą. Savanoriams keliame vieną iš svarbiausių reikalavimų – laikas. Labai svarbu, kad žmogus turėtų laiko. Mes į savanorišką veiklą žiūrime labai rimtai, kaip į darbą. Tai nėra tokia veikla, kuomet galiu ateiti arba neateiti. Linija veikia nuo 10 iki 21 valandos ir negali taip būti, kad kažko nėra prie telefono. Sudaromi grafikai ir telefonas turi būti visuomet pakeltas. Tai labai rimtas įsipareigojimas, todėl mes daug investuojame į savanorius. Žmogus turi norėti skirti laiko kitiems žmonėms. Savanoriai teikiantys emocinę paramą pasakoja, kad jų dažnai klausia, kiek už tai moka. Sąvanorystės grąža nėra materiali. Mūsų savanoriai praturtina savo gyvenimą suprasdami, kokie sudėtingi yra žmonių gyvenimai, kad kiekvienas mes einame savo keliu ir kad neįmanoma padėti kitam, neprisilietus prie savo asmeninių sunkumų. Svarbu mokėti suprasti kitą, išklausyti, nepiršti savo įsitikinimų, nes pasaulis labai įvairus.

Kiek laiko truks šis projektas?

Tai metus trunkantis projektas, kuris skatina savanorystės veiklą.

Kovo 8 diena – moterų solidarumo diena. Galbūt planuojate renginį ar solidarumo akciją?

Taip, mes planuojame šokti nuotaikingą šokį Kauno prekybos centre. Norime paskatinti savanorystę, moterų solidarumą, vienybę ir atkreipti dėmesį į merginų-moterų problemas. Sieksime, kad ši diena būtų įsimintina, kad kiekviena moteris atsigręžtų viena į kitą ir teiktų paramą viena kitai. Tokia pagrindinė mintis.

Ačiū Jums už pokalbį ir linkiu sėkmės.

Ačiū.

 

Nuotraukos Donatos Vengalytės

„Ateitis“ Nr. 2, 2015 m.

Recent Posts

Leave a Comment